Viena iš svarbiausių efektyviai besimokančių mokinių savybių yra ta, kad jie realiai suvokia savo žinias, kurias gali panaudoti tolesniam mokymuisi. Mokinių įsivertinimo įgūdžiams ugdyti mokytojai naudoja įvairius metodus, kurių dauguma taikomi pamokose kaip papildoma veikla. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu sukurtas įsivertinimo modelis, pagrįstas mokinių savęs klausinėjimu, ir ištirtas jo poveikis mokinių įsivertinimo tikslumui didinti. Tyrime dalyvavo 164 septintų klasių mokiniai iš trijų didžiųjų Slovėnijos miestų ir 6 matematikos mokytojai. Remiantis 6 klasės nacionalinių matematikos egzaminų rezultatais, mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes: žemų pasiekimų mokiniai ir aukštų pasiekimų mokiniai.
Šis modelis grindžiamas specifinio tipo klausimais, kuriuos mokytojai garsiai užduoda pristatydami mokomąją medžiagą, taip pat praktinio mokymosi proceso etapo metu, kad mokiniai turėtų galimybę save klausinėti. Nustatyta, kad modelio naudojimas abiejuose etapuose pagerino savarankiškos veiklos rezultatų prognozavimo tikslumą sprendžiant užduotis, o įsivertinimo tikslumas pagerėjo tik pristatymo etape. Be to, taikant šį modelį pagerėjo tiek žemų, tiek aukštų pasiekimų mokinių įsivertinimo tikslumas.
|